Jaunųjų opusai

Santrauka

Literatūros kūrinių adaptacijos: Franzo Kafkos kūrinių atvejai

Šiame straipsnyje iš adaptacijos studijų perspektyvos analizuojami literatūros kūrinių adaptacijų pavyzdžiai įvairiose medijose. Daugiausiai dėmesio skiriama adaptuojamo kūrinio naratyvo elementų transformavimui ir interpretavimui kitoje medijoje. Siekiama identifikuoti intertekstus, parodyti režisierių sukurtų interpretacijų dialogiškumą bendrame to paties kūrinio adaptavimo kontekste. Analizei pasirinkti du rašytojo Franzo Kafkos kūriniai. Novelė „Metamorfozė“, jos adaptacijos – lietuvių režisieriaus Pauliaus Ignatavičiaus spektaklis „Nuosprendis: metamorfozė“ (2012) ir škotų režisieriaus Peterio Capaldi filmas „Franz kafka. nuostabus gyvenimas“ („Franz Kafka‘s. It‘s a Wonderful Life“, 1993). Šie režisieriai skirtingais būdais adaptuoja novelę – susieja su kitais F. Kafkos kūriniais (P. Ignatavičius), atsigręžia į patį rašytoją bei novelės kūrimo procesą (P. Capaldi). Kitas kūrinys – romanas „Pilis“. Jo adaptacijos – vokiečių nepriklausomos operos kompanijos „NOVOFLOT“ ir režisieriaus Sveno Holmo šiuolaikinė opera „Pilis“ („das Schloss“, 2013), kurioje romanas susiejamas su Franzo Schuberto muzika, ir austrų kino režisieriaus Michaelio Haneke’s filmas „Pilis“ („Das Schloß“, 1997 m.), siekiantis perkelti visus romano naratyvo elementus į kino mediją.

Raktažodžiai:adaptacija, naratyvas, Franzas Kafka, intermedialumas, dialogiškumas

https://doi.org/10.24101/logos.2020.20