Mokslinė mintis

Santrauka

Scholastinė logika Lietuvoje: struktūra, objektas ir forma

Šis tekstas pratęsia ciklą straipsnių, skirtų bendrajai scholastinės logikos Lietuvoje problematikai. Pirmajame ciklo straipsnyje (Valatka 2020) nagrinėtas šios logikos pradžios klausimas, jos tyrimo metodas ir taikoma įrodinėjimo technika. Šiame straipsnyje analizuojama scholastinės logikos Lietuvoje struktūra, objektas ir forma. Straipsnio autorius susitelkia ties šios logikos dalių – mažosios logikos, arba dialektikos, ir didžiosios logikos – objektu. Prieinama prie išvados, kad tiek dialektika, tiek didžioji logika savo objektu laikė tris žmogiškojo mąstymo veiksmus: sąvokinį supratimą, teiginį ir samprotavimą. Dialektiką domino šių veiksmų forma, todėl ji laikytina tam tikru šiuolaikinės formaliosios logikos atitikmeniu. O didžioji logika susitelkė ties minėtų veiksmų turiniu, todėl ją galime laikyti scholastine pažinimo teorija. Taip pat tvirtinama, kad scholastinės logikos Lietuvoje autorių kūriniai nebuvo savarankiški ir autentiški tekstai. Dėl scholastinio metodo autoritarizmo šios logikos traktatai, vadovėliai ir paskaitų kursai buvo įvairių scholastikos srovių ar netgi eklektizmo pateikiami Aristotelio ir kitų scholastinės logikos autoritetų traktatų komentarai.