Mykolo Romerio universitetas, Lietuva
Mokslinė mintis
Santrauka
Teisėjas & filosofas
Straipsnyje konstatuojama, kad teisės interpretavimas – tai intensyvi protinė veikla, kuri vyksta interpretuotojo turimos empirinės patirties (1) ir turimų žinių (2) pagrindu. Konstatuojama, kad interpretavimo rezultatas neišvengiamai yra subjektyvios patirties santykio su turimomis žiniomis rezultatas. Straipsnyje konstatuojama ir tai, kad asmeninė patirtis yra subjektyvios moralės turinio šaltinis, o žinios yra pagrindas pasaulio raidoje pamatyti saitus – formuoti pasaulėžiūrą. Akcentuojama, kad asmeninė patirtis yra tai, ko mes realiai jau pakeisti negalime, kad empirinė patirtis ir žinojimas yra susisiekiantys indai asmens pasaulėžiūros raidoje. Straipsnyje konstatuojama, kad filosofinis teisės pažinimas yra ne tik teisės normų turinio žinojimas, bet ir to turinio ontologinių problemų suvokimas. Pripažįstama, kad „spręsti“ konstitucinės ar teisės normos suvokimo problemą „tik teisės rėmuose“ reiškia arba nesuvokti problemos ontologinio pagrindo (1), arba suvokus, kad tai ontologinė problema, jos nespręsti (2).
Raktažodžiai: teisėjas, filosofas, teisė, konstitucija, interpretacija, metodas
https://doi.org/10.24101/logos.2021.71
|