Žmogus jo techninio reprodukuojamumo epochoje: ar Dievas dar gali mus išgelbėti?
Straipsnyje pateikiama keletas pasvarstymų, susijusių su Jürgeno Habermaso požiūriu į etines problemas, kurias sąlygojo biotechnologijos raida, atvėrusi galimybę manipuliuoti žmogaus genomu ir tuo būdu atvedusi mus prie žmonių techninio reprodukuojamumo epochos slenksčio. Šiuo požiūriu ypatingo dėmesio nusipelno tas faktas, kad ieškodamas šių problemų sprendimo, Habermasas ieško religijos pagalbos. Jis suvokia poreikį atsisakyti pabrėžtinai sekuliarios modernios visuomenės sampratos ir pripažinti, kad gyvename post-sekuliarioje visuomenėje. Habermasas įsitikinęs, kad yra būtinas tikinčiųjų ir netikinčiųjų dialogas. Tokio dialogo galimybės sąlyga jis laiko sugebėjimą išversti religinius turinius į sekuliarią kalbą. Straipsnyje nagrinėjamas tokio vertimo ribų įsisąmoninimo vaidmuo.
Raktažodžiai: biotechnologijos, etika, žmogaus orumas, Habermas
Vyr. redaktorė - Dalia Marija Stančienė, Vyr. redaktorės pavaduotojas - Irena Darginavičienė, stilistė -
Aldona Radžvilienė, stilistas (anglų k.) - John F.X. Knasas
:. REDAKCIJOS ADRESAS:
Laisvės pr. 60, LT-05120 Vilnius, Lietuva, tel.: 370 5 2421963, faks: 370 5 2429454.
