Santrauka

Kandinskis Bauhause – orientalististiniai ir neklasikiniai jo spalvos teorijos aspektai

Straipsnyje kompleksiškai analizuojama modernistinio meno korifėjaus, vieno abstrakcionizmo pradininkų Vasilijaus Kandinskio spalvos teorija, išdėstyta jo 1911 m. išleistame programiniame veikale Über das Geistige in der Kunst: Insbesondere in der Malerei. Ši neklasikinės filosofijos, W. Worringerio ir Rytų estetikos įkvėpta Kandinskio odė abstrakčiam ir dvasingam menui turėjo stiprų poveikį Bauhauso dizaino mokyklai, jos spalvos teorijai dar iki tol, kol jos autorius 1922 m. buvo pakviestas dėstyti. Orientalistinės estetikos įkvėpto Kandinskio idėjos smarkiai skyrėsi nuo 1919 m. Walterio Gropiuso paskelbto Bauhauso manifesto idėjų. Jo estetinė teorija aprėpia ne tik spalvą, bet ir daugybę kitų aktualių dailės ir meninės kūrybos procesų psichologijos problemų. Tai tarsi ontologizuota spalvos fenomeno meno filosofija, kai meno problematika svarstoma neapsiribojant siaurai suprastu estetikos diskursu, bet įtraukiami filosofiniai gyvenimo, mirties, dvasios ir materijos klausimai.

Raktažodžiai: Kandinskis, spalvos fenomenas, Bauhausas, Rytų kraštų estetika, orientalizmas, sinestezija, neklasikinė filosofija

207 - 212 PDF