Santrauka

Globalizacija ir teisė

Perėjimą iš industrinės į informacinę visuomenę vadiname poindustriniu arba potradiciniu laikotarpiu. Visiems pereinamiesiems laikotarpiams būdingas taisyklių nesilaikymas, elgsenos nukrypimai, įvairūs iššūkiai bei vertybių kaita. Šiuos nestabilumus labai veikia globalizacija. Tradicijų laužymas sudaro prielaidas naujiems nusikaltimams, susijusiems su naujausiais visuomenės mokslo ir technikos laimėjimais. Globalizacija – procesas, reiškinys, tam tikras fenomenas, vykstantis socialinėje plotmėje, apima pačias įvairiausias visuomenės, valstybės bei kitų socialinių darinių veiklos sritis, jų aplinką, pasireiškia tarpusavio ryšių intensyvėjimu, judėjimu bei kitomis charakteristikomis viso pasaulio mastu, veikia ir teisę kaip socialinio gyvenimo reguliatorių. Straipsnyje analizuojama, kaip globalizacija atveria naujus kultūros ir mokslo raidos keliu bei kartu meta sudėtingus iššūkius. Žmonijos istorijoje globalizacija jau nesyk yra buvusi – kuriant milžiniškas imperijas, socialines ir politines sistemas. Pirmykštės „globalizacijos“ formos – ar tai būtų labiau kultūrinė, ekonominė nei karinė senovės graikų invazija į kitus kraštus, ar romėnų ir ją sugriovusių „barbarų“ fizinės bei dvasinės akcijos, ar krikščionybės, kitų religijų sklaida pasaulyje – visa tai yra ta pati „globalizacija“, tik vis augančiu mastu, priemonėmis bei padariniais. Teisė kaip socialinio gyvenimo reguliatorius tiesiogiai jaučia globalizacijos metamus iššūkius ir turi reaguoti į jos negatyvius padarinius. Tokių iššūkių analizei ir skirtas šis straipsnis.