Ohajo universitetas, JAV
Santrauka
Mito garsas
Straipsnyje svarstysime mitologinę sąmonę, trumpai apžvelgsime jau žinomas studijas ir teorijas, kurios, aiškindamos mitologiją siauru moksliniu pagrindu, supainioja skirtingus patirties klodus. Tokie aiškinimai tampa problemiški, mat šios teorijos remiasi nepagrįstomis modernybės mąstymo prielaidomis, dėl kurių mitologija netenka savasties ir tampa „įrankiškos” sąmonės objektu. Pirmiausia mitologija nubloškiama į pasakų karalystę, tuomet ji atskiriama nuo gyvybingos plotmės, o galiausiai ir pats gyvybingumas redukuojamas į subjektyvų žmogaus pasaulį. Dėl to mitologinė patirtis ne tik netenka savo pagrindo, bet ir praranda visuotinumą. Nėra abejonės, jog mitologijos ir gyvybingo pasaulio klodai yra glaudžiai susiję. Tačiau, atskleidžiant jų specifines savybes, o ypač jų skirtingas laiko-erdvės bei judesio sampratas, svarbu šiuos klodus analizuoti atskirai. Parodysime, jog šių dviejų pasaulio klodų – gyvybingumo ir mitologijos – integracija yra vienpusė. Pirmasis, gyvybingumo, polius yra grindžiantis, antrasis, mitologinis, integruoja visa, kas gyvybinga, ir apima visą kosmą. Pamatysime, jog gyvybingumo samprata susijusi ne tik su vitaliniais santykiais, bet ir su moderniąja valios metafizika, kurioje, anot visų modernybės ir postmodernybės tekstų, viską lemia jėga. Atverdami garso fenomenologijos problematiką parodysime, kad tiriant mitologinę kalbą, tenka atskirai tyrinėti garso klodą, kuris daugumos mitologijos tyrinėtojų buvo pražiūrėtas.
Raktažodžiai: : mitologija, etnologija, ritualai, cikliškumas, muzika, garso fenomenologija, fonomenas.
https://doi.org/10.24101/logos.2018.04
|