Santrauka

Brandžiųjų viduramžių scholastinė filosofija

Straipsnyje analizuojamas akultūracijos procesas, praturtinęs lotyniškąją brandžiųjų viduramžių filosofiją. Graikiškojo mąstymo adaptacija Vakarų Europoje siejama su sirų ir arabų vertėjais bei mokslininkais. XIII a. universitetai tapo arabizuoto helenistinio paveldo perėmėjais ir, derindami graikiškąją išmintį su krikščioniškąja tradicija, scholastiką pakėlė į filosofinį lygmenį. Scholastinė filosofija formavosi kaip specifinis mąstymo būdas su griežta logine struktūra, kaip filosofinė-teologinė edukacija su meditatio ir lectio mokymo metodais. Pagrindinį vaidmenį formuojantis scholastiniam metodui suvaidino esaties, kaip metafizikos objekto, tyrimas, teigiant, kad esatis gali būti suvokiama racionaliu žinojimu. Filosofinėje scholastikoje pripažįstama, kad sąvokos slypi ne tik žmogaus prote, bet ir dieviškame intelekte, būtyje bei esiniuose.