Mokslinė mintis

Santrauka

Kelios pastabos apie mokslišką žmonijos išgelbėjimą

Straipsnyje analizuojama, kokiomis filosofinėmis prielaidomis vadovaujasi mokslo politikos teoretikai, ekspertai ir ugdytojai, aktyviai siejantys žmonijos gerovę su (pseudo)moksline darbotvarke. Teigiama, kad visuotinis techno-mokslinis požiūris nėra tiesiogiai susijęs ir funkcionuoja atskirai nuo atitinkamų vyriau- sybių ar agentūrų socialinių ir politinių programų. Taigi teiginį, kad socialiniai iššūkiai turėtų būti spren- džiami moksliškai, derėtų atskirti nuo teiginio, kad techno-mokslinis problemų sprendimas yra vienintelis padorus kelias į žmonijos klestėjimą. Kartu nagrinėjami mokslinės autonomijos, reprezentacionistinių ir nereprezentacionistinių mokslinio žinojimo paradigmų klausimai bei pateikiamas trumpas konceptualus jų įvertinimas.

Raktažodžiai: politinė mokslo filosofija, transhumanizmas, posthumanizmas, defliacionizmas, mokslo praktikos

https://doi.org/10.24101/logos.2019.27