Mokslinė mintis

Santrauka

Nepaneigiamas kitas

Visos pastangos paaiškinti kitą nuolat nueina perniek. Bet koks bandymas sukurti išbaigtą kito įvaizdį atskleidžia tik tai, kad tas kitas pasirodo esąs daugiau, nei bet koks įvaizdis ar paaiškinimas gali aprėpti. Tokios aplinkybės, net ir kito neigimo atveju, reikalauja dialogiško santykio, apimančio tiek aiškintoją, tiek ir kitą. Sokratiškoji Vakarų civilizacijos pradžia buvo giliai dialogiška, tačiau tokios tendencijos, pavydžiui, kaip mokslai ar teologija, pasuko šią kultūrą monologiškų doktrinų link. Nepriklausomai nuo monologiškumo rūšies, kiekviena doktrina tvirtina apimanti kitą savąja logika, savo ruožtu atimdama iš to kito lygiavertį balsą. Vis dėlto tokie kultūrų užkariavimo pavyzdžiai kaip rasizmas ar kolonializmas atskleidžia, kad kito balsas niekur nedingsta, net jei jis ir paneigiamas. Tačiau pačią ryškiausią monolo- gišką logiką atskleidžia mokslinis redukcionizmas, kuris viską suprastina į vieną ontologinį pagrindą – fragmentuojančią materializmo logiką.

Raktažodžiai: kitas, monologinė tradicija, dialoginė tradicija, Senovės Graikija, krikščionybė, tapatumas

https://doi.org/10.24101/logos.2019.26