|
Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuva
Jaunųjų opusai Santrauka "Manyje jau daug salos“ – šviesiai žalia Fuerteventūros gyvenimo būdo migrantų lietuvių religinė tapatybė
Straipsnyje analizuojamas gamtinio dvasingumo vaidmuo, įgyvendinant Fuerteventūros salos lietuvių gyvenimo būdo migracijos projektą. Atliekant gyvenimo būdo migracijos tyrimus, neekonominės migracijos pasirinkimas iš emic perspektyvos siejamas su siekiu pabėgti nuo Vakarų visuomenės problemų į kitą vietą, kuri suvokiama kaip teikianti geresnę gyvenimo kokybę bei prasmę ir keičianti tapatybę. Atsižvelgiant į religijų studijų srityje suformuluotą gamtinio dvasingumo perspektyvą, straipsnyje teigiama, kad, vadovaujantis kai kurių migrantų artikuliuojamomis prasmėmis bei vertybėmis, vartotojiška orientacija netikėtai suderinama su aplinkosauginiu sąmoningumu ir dvasinėmis idėjomis bei praktikomis. Šis netikėtas hibridiškumas aiškinamas, pasitelkiant „žaliosios religijos“ sąvoką, leidžiančią atskleisti tapatybės (re)konstrukcijos, kitos vietos ir migracijos, kaip gyvenimo būdo, pasirinkimo bei įprasminimo, dinamiką.
Raktažodžiai: migracija kaip gyvenimo būdas, gamtinis dvasingumas, tamsiai žalia religija, neošamaniškas turizmas
https://doi.org/10.24101/logos.2023.86
|