Mokslinė mintis

Santrauka

Humanizmo samprata Vydūno tragedijoje "Pasaulio gaisras"

Straipsnyje siekiama parodyti, kad Vydūnui būdingas glaudus kultūros ir humanizmo ryšys, aiškiai atspindėtas tragedijoje Pasaulio gaisras (1922–1928), yra vokiečių kultūrinio humanizmo, o ne vedantizmo tradicijos tęsinys. Straipsnyje pirmiausia trumpai aptariama Vakarų humanizmo raida, įskaitant svetingumo, krikščioniškojo humanizmo, šventumo temas. Tragedijoje aptinkama sąsajų su Johanno Gottfriedo Herderio humanizmo samprata, ypač jo laiškais humanizmui apginti Briefe zu Beförderung der Humanität (1797). Atlikus analizę, galima teigti, kad Vydūnas tragedijoje Pasaulio gaisras, kaip ir Herderis, kultūros ir humanizmo problemą sprendžia karo kontekste, suteikdamas moteriai svarbiausią humanizmo ugdytojos ir taikos lėmėjos vaidmenį. Tragedijoje nuskambanti svetingumo, krikščioniškosios meilės, kultūrinio misianizmo tema atspindi ne tik vakarietiškas Vydūno humanizmo ištakas, bet ir jų kritiką. Vydūnas parodo, kad aukštos kultūros vokiečių karininkams, baigusiems karo akademiją, pristinga sveikos nuovokos ir empatijos. Vydūnas, kaip ir Herderis, kritikuoja išsilavinusius, bet nuo kasdienių žmogaus reikalų atitrūkusius asmenis, kurie gali įvertinti situaciją tik pagal įstatymo raidę, o ne remdamiesi objektyvia realybe. Vydūnas parodo, kad žmogaus atotrūkis nuo tikrovės neišvengiamai kelia grėsmę, kad bus sugrįžta prie barbarizmo. Filosofas ateities kartų ugdymą patiki moterims, kurios, palaikydamos glaudesnį ryšį su aplinka, yra nepraradusios gyvojo santykio su tikrove, išlaikiusios savąjį individualumą, dėl to geba įvertinti ir kitų savitumą. Vydūno humanizmas – tai individo nuo mažens ugdomas gebėjimas pažinti aplinką ir save, tobulėti, bendradarbiaujant su kitais ir vadovaujantis gerais tautinės bei pasaulinės kultūros pavyzdžiais. Tik save suvokiantis, savo dvasią lavinantis žmogus geba pakilti iki universalių žmogiškų vertybių: išminties, laisvės, teisingumo, dorumo. Pagrindinės tragedijos veikėjos Magės žūtis priešų vokiečių padegtuose gimtuosiuose namuose yra tarsi pirmųjų krikščionių kankinių auka už tai, kad visuomenė atsinaujintų.